pasekti

1 pasèkti, pàseka, pàsekė 1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102. | Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32. | prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32. ║ [i]paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk. ║ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš. 2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš. 3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98. | refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš. 4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put. 5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79. 6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv. 7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als. 8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk. ║ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg. 9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn. 10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel¹. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91. ^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv). 11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Jeigu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš. | refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasìsekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasìseka Skr. 12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš. 13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163. 14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MTPraefatioXXIII. 15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr. 16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč. | refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasìseka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasìsekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasìseka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš. ^ Pasìsekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).

◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti

1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.

2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.

\ sekti; antsisekti; apsekti; atsekti; dasekti; įsekti; išsekti; nusekti; pasekti; parsekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti